- rėkūnas
- 2 rėkū̃nas, -ė smob. (2) 1. Mrc kas nuolat rėkia: Rėkūnas, bet šiaip geras vyrukas sp. 2. Vkš verksnys: Rėkūnas tavo vaikas Prng. 3. kas garsiai rėkia (apie gyvulius, paukščius): Jūs (žąsys), rėkūnės nedoros, jūsų klegesio pilnas oras! TS1899,5.
Dictionary of the Lithuanian Language.